Sveikata

Sveikas visuomenės senėjimas: sukurti reikalingus sprendimus sveikatos priežiūros specialistų nebepakanka

Dėl itin aktualios šių metų biohakatono „Sveikatos kodas 2021 temos prie dalyvių komandoms talkinančių mentorių jungiasi vis daugiau profesionalų. Apie tai, kuria kryptimi dabar verta telkti inovatorių pajėgas, pasakoja ekspertų gretas papildę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos profesorėJūratė Macijauskienė bei Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biologinių duomenų analitikas Algimantas Kriščiūnas.

Skaičiuojama, kad dėl mo gimstamumo ir ilgėjančios gyvenimo trukmės Europoje iki 2060 metų 65 m. ir vyresnių žmonių skaičius darbingo amžiaus žmonių atžvilgiupadidėsdvigubai. Tad sąlygų oriam, sveikam ir aktyviam gyventojų senėjimui sudarymas yra vienas prioritetinių uždavinių visoje Europos Sąjungoje.  

Įžvelgdama problemas, su kuriomis vis labiau susidurs senstanti visuomenė, klinikine praktika užsiimanti gydytoja geriatrė Jūratė Macijauskienė siūlo ieškoti inovatyvių sprendimų.

„Visuomenės senėjimas nėra vien tik sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų gerinimas. Reikia žvelgti plačiau:čia labai svarbi aplinka (namų aplinkos pritaikymas, viešojo transporto sistemos tobulinimas, universalaus dizaino prinicipai) ir socialiniai komponentai (darbo rinkos lankstumas, veiklų pasiūla ir kt.). Sėkmingomsnaujų sprendimų paieškoms be galo aktualus multidiciplininis ir integruotas požiūris. Tad ir generuojant idėjas reikia įtraukti ne tik sveikatos priežiūros specialistus“, gyvybės mokslų ir informacinių technologijų sintezės poreikį pastebi ekspertė.

Dabar, jos manymu, ypač svarbu rasti efektyvių, įtraukiančių sprendimųjaunesnio amžiaus žmonsveikatinimui, ligų profilaktikai ir rizikos veiksnių valdymui, nes tik taip užtikrinsime gerą sveikatą kuo ilgiau ir padėsime žmonėms pasitikti 65 metų amžiaus ribą sveikiems.  

„Senyvi žmonės turi įvairių specifinių poreikių: geros sveikatos žmonėms išskirčiau aktyvaus, sveiko, įdomaus gyvenimo užtikrinimą, o sergantiesiems dažniausių ligų (širdies ir kraujagyslių sistemos, judėjimo ir atramos sistemos, demencijos sindromo) valdymo ir jų keliamų iššūkių įveikimą“, akcentuoja profesorė.

Negana to, svarbūs ir kiti geriatriniai sindromai: senatvinio silpnumo sindromas, griuvimaibei polimorbidiškumas (senyviems žmonėms būdinga 3 ar daugiau lėtinių ligų kombinacija).Todėl, jos įsitikinimu, dėmesys turėtų būti skiriamas ir dažniausių vyresniame amžiuje būklių palengvinimo mechanizmų paieškoms, priežiūros inovacijoms, personalizuotai medicinai, gerontechnologijoms ir telesveikatai.

Geriatrinių sindromų, polimorbidiškumo, ilgalaikės priežiūros, gerontechnologijos, sveiko senėjimoir panašiose srityse besispecializuojanti Jūratė Macijauskienėbiohakatono dalyvius konsultuos su senyvų žmonių sveikatos priežiūra ir jos organizavimu susijusiais klausimais.

Tuo tarpu į klausimus, susijusius su senėjimo biologija, atsakys VU GMC Epigenominių tyrimų laboratorijoje dirbantis Algimantas Kriščiūnas. Jis padės ir supažindins su šioje srityje taikomais bioinformatiniais metodais ir tyrimų kryptimis. 

Savo kasdieninėje veikloje taikydamas statistiniams skaičiavimams naudojamą R programavimo kalbą, biologinių duomenų analitikasanalizuoja epigenominius ir transkriptominius duomenis, ieško ligų biožymenų, su amžiumi ir cikliškais pokyčiais dienos eigojesusijusių dėsningumų bei pokyčių sveikatos ir ligos kontekste.

Ne vienerius metus epigenetikos ir bioinformatikos srityse dirbantis specialistas ragina inovatorių pajėgas telkti ne ligų gydymo, o ankstyvosios diagnostikos sprendimams kurti.

Matydamas, kaip palyginus mažai pasistūmėta šioje srityje, jis įsitikinęs, kad dėmesį sutelkus į išankstinę senatvės ligų diagnostiką ir prevenciją, išmaniosios technologijos gali būti puikus įrankis, padedantis anksti aptikti ligą ir užkirsti jai kelią.

Vėžys, neurodegeneracinės ligos, nemaža dalis retų genetinių ligų dažnai įvardijamos kaip neišvengiamas senėjančios visuomenės palydovas. Ilgą laiką medicinos ir mokslo dėmesys buvo sutelktas į šių ligų gydymą ir pacientų gyvenimo kokybės gerinimą. Ir nors biomedicinos moksluose per pastarajį amžių netrūko technologinių šuolių, su senatve siejamų ligų gydymas išlieka gan neefektyvus ir trumpalaikis sprendimas“, pastebi ekspertas.

Gyvybės mokslų ir informacinių technologijų entuziastus burtis ir kurti komercializuojamus sprendimus, užtikrinsiančius sveikesnę mūsų visų ateitį, kviečia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).Registracija į rugsėjo 17-19 dienomis Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre organizuojamą renginį „Biohakatonas: Sveikatos kodas 2021“ vyksta čia.

Kontaktai pasiteirauti: projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ vadovas Tomas Vitkauskas, el. p. tomas.vitkauskas@mita.lt, tel. +370 600 45982.

Projektas „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ – iniciatyva, skatinanti gyvybės mokslų industrijos augimą Lietuvoje ir žinomumą tarptautiniu mastu. Ji apima visa spektrą MITA teikiamų paslaugų nuo konsultacijų dėl inovacijų paramos priemonių iki akceleravimo programų bei pagalbos pritraukiant investicijas.

Pranešimą paskelbė: Karolina Urbonaitė, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
Sveikas visuomenės senėjimas: sukurti reikalingus sprendimus sveikatos priežiūros specialistų nebepakanka