Šiuolaikinės merginos rankutes tepa kremukais, aliejukais, kurių pasirinkimas parduotuvėse gali išsprogdinti akis iš orbitų. O ką darė mūsų madistės močiutės ar proprosenelės, kuomet kosmetikos nebuvo arba buvo sunku įsigyti? Juk ir prieš 100 ir prieš 1000 metų merginos norėjo būti gražios (prisiminkime Kleopatrą, kurios grožio procedūrų istorijos atkeliavo iki mūsų dienų). Todėl pavarčiau senas knygas, paplepėjau su močiute bei tetulyte ir dabar rašau paprasčiausius ir lengviausiai įgyvendinamus šiuolaikiniame pasaulyje patarimus apie rankų odos priežiūrą.
- Vakare po darbų pailsinti pavargusias rankas galima vonelėmis. Jų būta įvairiausių: raugintų kopūstų sultys, pieno išrūgos, šiltas ramunėlių, šalavijų arba liepžiedžių nuoviras. Šiose vonelėse palaikius rankas 10-15 minučių reikia nusausinti ir patepti riebiu kremu. Senovėje vietoj kremo būdavo naudojamas natūralus sviestas.
- Vanduo, kuriame virė bulvės yra išties geras kosmetinės priemonės pagrindas. Į jį įpylus saulėgrąžų aliejaus reikia pamirkyti rankas apie 10 minučių, o vėliau patepti riebalais.
- Geras „kremukas“ pavargusioms rankoms pagaminamas iš šaukštelio medaus ir šaukštelio alyvuogių aliejaus. Ištepus būti 15 minučių, vėliau perteklių nušluostyti bei nuplauti šiltu vandeniu.
- Jei rankos nuo žiemos šalčių ar dienos darbų tapo šiurkščios, tuomet gaminamas toks nuoviras: po šauktą ramunėlių, šalavijų ir liepžiedžių reikia užpilti stikline karšto vandens ir palikti pritraukti bei atvėsti. Tuomet dar šiltame nuovire reikia apie 10 minučių palaikyti rankas, o vėliau patepti riebiu kremu ar aliejumi.
Nieko sudėtingio, ar ne? Visko yra virtuvėje, tad pabandysim 🙂
Ir pabaigai, liaudies išmintis: „Jeigu eini per šaltį be pirštinių ir jautiesi ne kieta, o kvaila, reiškia, kad esi suaugusi”. Tad nepamiršk pirštinių ir nešalk rankų.
Bučkis! Kristina.